1. Įtempio sąvoka, jėga, veikianti objekto vidinį skerspjūvio plotą, vadinama įtempimu. Išorinės jėgos sukeltas įtempis vadinamas darbiniu įtempimu, o objekto viduje subalansuotas įtempis be išorinės jėgos – vidiniu (pavyzdžiui, audinių įtempis, šiluminis įtempis, liekamasis įtempis, likęs pasibaigus apdirbimo procesui ir kt.).

2. Mechaninės savybės, metalo gebėjimas atlaikyti išorines jėgas (apkrovas) esant tam tikroms temperatūros sąlygoms, gebėjimas atsispirti deformacijai ir lūžimui vadinamos metalo medžiagų mechaninėmis savybėmis (dar vadinamomis mechaninėmis savybėmis). Metalinės medžiagos gali būti apkraunamos įvairiomis formomis, nuo statinių apkrovų iki dinaminių, įskaitant tempimo įtempį, gniuždymo įtempį, lenkimo įtempį, šlyties įtempį, sukimo įtempį ir trintį, vibraciją ir įtempį atskirai arba vienu metu. Šokas ir pan.

Metalinių medžiagų mechaninės savybės yra pagrindinis projektavimo ir dalių pasirinkimo pagrindas. Skirtingos taikomos apkrovos savybės (pvz., tempimas, gniuždymas, sukimas, smūgis, ciklinė apkrova ir kt.), metalinėms medžiagoms reikalingos mechaninės savybės taip pat skirsis. Įprastos mechaninės savybės: stiprumas, plastiškumas, kietumas, atsparumas smūgiams, daugkartinis atsparumas smūgiams ir nuovargio riba.